Lietuvių kalbos vertimas

Lietuva – tai puiki užsienio prekybos partnerė visoms įmonėms, veikiančioms Baltijos ar Skandinavijos regione bei toliau esančioms šalims. Puikiai prižiūrėta infrastruktūra, kokybiški keliai, nusidriekę per visą Baltijos regioną, leidžia patogiai gabenti prekes sausumos, vandens arba oro transportu, o laisvosios ekonominės zonos įmonėms siūlo įvairias mokesčių lengvatas ir visokeriopos pagalbos paslaugas. Nors Lietuvoje kainos yra mažesnės nei Estijoje, tačiau rinka Lietuvoje išlieka didesnė ir atviresnė naujovėms. Dėl šios priežasties į Lietuvių kalbą išversti prekių katalogai, informacija apie pardavimus ir internetiniai puslapiai gali atnešti nemažai naudos.

Lietuvių kalbos vertimų paslaugos gali pasitarnauti Lietuvos įmonių plėtrai į užsienio rinkas. Transly vertimų biuras siūlo kokybiškas lietuvių kalbos vertimų paslaugas. Mes siūlome internetinių puslapių, techninių, teisinių, medicininių bei kitokių tekstų vertimus ir maloniai suteikiame papildomas su vertimu susijusias paslaugas.

Tiek lietuvių, tiek latvių kalba priklauso Baltų kalbų grupei, o estų kalba, nors ir yra Baltijos regione, priklauso Finougrų kalbos grupei. Nors lietuvių kalba turi tam tikrų panašumų su latvių kalba, ji išliko konservatyvesnė ir patyrė mažiau pokyčių nei latvių kalba. Iš tiesų, lietuvių kalba yra laikoma archajiškiausia indoeuropiečių kalba.

Lietuviškai kalba apie 3 milijonus žmonių. Lietuviškai taip pat kalba etninės mažumos Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Kaliningrado srityje ir kitur pasaulyje. Ši kalba yra gimtoji kalba beveik 90 % Lietuvoje gyvenančių žmonių. Be lietuvių, Lietuvoje taip pat gyvena lenkai (5,6 %), rusai (4,8 %), baltarusiai (1,3 %), ukrainiečiai (0,7 %) ir kitos tautinių mažumų grupės. Visos Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos gali kalbėti lietuviškai. Atsižvelgiant į Lietuvos rinkos dydį, geografinę padėtį ir spartų ekonominį vystymąsi, ši šalis turi dideles perspektyvas eksporto rinkoje.

Ne paslaptis, kad lietuvių kalba savo senoviškumu pranoksta seniausias indoeuropiečių kalbas. Tačiau kai kurie įdomesni lietuviški posakiai skamba gana moderniai. Pavyzdžiui, melas yra apibūdinimas kaip makaronų kabinimas. Yra sakoma, kad žmonės, kurie pamiršta uždaryti duris, gimė troleibuse. Kitus auklėti reiškia aiškinti iš kur kojos dygsta. Sakoma, kad žmonės, kurie užsiima nesėkminga ar beprasme veikla, grybą pjauna. Lietuviai ginčijimąsi įvardija kaip santykių aiškinimąsi. Sakoma, kad tie, kurie nėra pakankamai išprusę, yra intelekto nesužalotu veidu.

Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, ši kalba yra labai konservatyvi ir iki šiol išlaikė tam tikrą bendrą leksiką ir ypatybes su sanskrito kalba. Pavyzdžiui, žodis „ugnis“ sanskrito kalboje būtų „agnis“, abiejose kalbose žodis „sūnus“ reiškia tą patį, o žodis „vyras“ sanskrito kalboje būtų „viras“.

Kitas aiškiai pastebimas lietuvių kalboje esantis bruožas yra tai, kad iš moters pavardės galima spręsti apie jos santuokinę padėtį. Neištekėjusių moterų pavardės baigiasi -aitė, -iūtė arba -ytė galūnėmis, o ištekėjusios moterys perima vyro šeimos pavardę ir dažniausiai baigiasi galūne -ienė. Tačiau reiktų pabrėžti, kad ši tradicija pradeda po truputį nykti.

Reiktų paminėti, kad Lietuvoje nėra lyties požiūriu neutralių vardų, visi vardai pasibaigia vyriškomis (-as, -is arba -us) galūnėmis ar moteriškomis (-a arba -ė) galūnėmis.

Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas 1009 metais Kvedlinburgo analuose. XIII a. viduryje buvo įkurta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kuri iki XVI a. išliko nepriklausoma valstybe. XV a. Lietuva buvo didžiausia šalis Europoje ir apėmė Baltarusiją, didžiąją dabartinės Lietuvos ir Ukrainos dalį, bei dalį Lenkijos, Moldovos ir Rusijos. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė iširo tik XVIII a. pabaigoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvą stipriai nuniokojo Vokietija, Lenkija ir Rusija. Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvą aneksavo Sovietų Sąjunga. 1990 m. kovo 11 d. subyrėjus Sovietų Sąjungai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atstatė šalies nepriklausomybę. Tai buvo pirmoji Baltijos šalis, kuri atgavo nepriklausomybę. Dėl šių istorinių įvykių, lietuviai iki šiol stipriai didžiuojasi savo valstybe. Lietuviai verčiau kalbės anglų, bet ne rusų kalba, ir jie nelabai mėgsta prastus juokelius, susijusius su jų valstybe.

Verslo aplinka Lietuvoje yra maloni ir efektyvi. Taip yra dėl to, kad Lietuvos ekonomika auga, teisėsaugos struktūra išlieka stabili ir politinės rizikos grėsmė nėra didelė. Pagal Lietuvos įstatymus, užsienio investuotojai gali patekti į Lietuvos rinką įkurdami vietinį filialą arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Norint Lietuvoje įkurti uždarąją akcinę bendrovę, pradinis kapitalas turi siekti bent 2500 eurų, o maksimalus akcininkų skaičius yra 250. Lietuvoje įkurti įmonę užtrunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Įmonių pelno mokestis Lietuvoje yra 15 %, PVM mokestis yra 21 %, o įmonių socialinio draudimo įmokos sudaro apie 31 %. Daugiau informacijos apie Lietuvos verslo aplinką galite rasti čia.

Į ką reikėtų atsižvelgti prieš žengiant į Lietuvos rinką?

Lietuvos verslo kultūra yra panaši į kitų Vakarų Europos valstybių. Lietuviai bendrauja gana atvirai, tačiau pirmojo susitikimo metu jie gali būti gana santūrūs. Jei norite, kad verslo susitikimas su lietuviais vyktų sklandžiai, turėtumėte laikytis šių rekomendacijų:

• Venkite kalbėti rusiškai. Lietuviai yra nacionalistai ir priskiria save labiau prie Vakarų Europos valstybių, dėl šios priežasties anglų kalba jiems priimtinesnė.
• Krepšinis – puiki pokalbio tema. Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė yra viena geriausių pasaulyje. Lietuviai daug išmano apie šį sportą, todėl nesuklysite pasirinkę šią temą.
• Lietuva – tai katalikiška valstybė. Lietuviai yra mandagūs, santūrūs ir pagarbūs ir iš kitų žmonių tikisi to paties. Jie didžiuojasi savo valstybe ir nemėgsta kritikos, susijusios su Lietuvos ekonomika ar socialine tvarka.
• Lietuvos įmonėse valdymo sistema yra labiau autoritarinė nei liberali. Vadovams yra priimtina derėtis ir priimti sprendimus su jiems lygiais ar aukštesnių pareigų vadovais.
• Tarp verslo partnerių nėra priimtina bučiuoti vienas kitam į žandą, tapšnoti per nugarą ar apskritai liesti. Šis nusistatymas galioja tos pačios ar skirtingų lyčių atstovams.
• Lietuviai dažnai dalyvauja verslo susitikimuose. Susitarimai dažniausiai yra patvirtinami raštu, nes žodiniai susitarimai nėra laikomi įpareigojančiais.

Ką reiktų žinoti prieš užsakant lietuvių kalbos vertimą?

Mes siūlome anglų-lietuvių-anglų vertimus. Panašiai kaip ir latvių kalbos vertimai, anglų-lietuvių-anglų vertimai užtrunka ilgiau nei kitų kalbų porų vertimai, nes gerų lietuvių kalbos vertėjų, kurie yra neužimti, nėra tiek daug. Lietuvių-anglų-lietuvių vertimo kaina yra panaši į latvių-anglų-latvių kalbų poros kainą. Mes siūlome techninių, medicininių, teisinių tekstų, naudojimo vadovų, techninių dokumentų, rinkodaros tekstų, prekybinių medžiagų, internetinių puslapių, programų, kompiuterijos taikomųjų programų ir kitokius lietuvių kalbos vertimus.

Taip pat siūlome ir lietuvių kalbos tekstų korektūros paslaugas, kurias suteikia profesionalus gimtakalbis lietuvių kalbos redaktorius. Pagal pageidavimus, taip pat teikiame papildomas paslaugas, susijusias su vertimu. Tai gali būti vertimo maketavimas, dizainas, spausdinimas, vertimo įkėlimas į internetinį puslapį ir daugelis kitų paslaugų.

Lietuvių-anglų ir anglų-lietuvių vertimas

Mes daugiausiai siūlome lietuvių-anglų ir anglų-lietuvių kalbų vertimus. Tačiau nedvejodami susisiekite su mumis jeigu jums reikalinga kita kalbų poros kombinacija. Mes visuomet atsižvelgsime į jūsų vertimo poreikius ir ieškosime sprendimo.